- tiulenti
- tiulénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. DŽ1, Ss apie tylų žąsų ar žąsiukų balsą: Žąsiukai vieni kitus susitikę sukiša snapus ir tiulẽna Gs. Tiulena žąselės ant upelio kranto LTR(Ldvn). 2. intr. prk. meiliai, lipšniai kalbėti, meilintis: Mergaitė tiulẽna prisikišus į ausį Alk. Jis svetimiem tiulẽna, o saviem grubus Mrj. | refl.: Susislinko prie viens kito i tiulẽnasi Gs. 3. tr. prk. saugoti: Motka vaikus tai kai paukščiukus tiulẽna po sparnu Str. \ tiulenti; ištiulenti
Dictionary of the Lithuanian Language.